P. O. Box 1039, LT - 01004 Vilnius, Lietuva. El. paštas: grandsecretary@grandlodge.lt

Arvydas Praninskas

Tie, kurie apie masonus sužinojo tik pamatę garsųjį Holivudo trilerį „Angelai ir demonai“ ar išgirdę kokią sąmokslo teoriją apie šios organizacijos planus užvaldyti pasaulį, greičiausiai nustebtų gavę galimybę asmeniškai pabendrauti su Lietuvoje gyvenančiu XXI a. masonu.

Jis nesinešioja lagaminėlyje ritualinės kaukolės, neryši žmogaus krauju išteptos prijuostės, neturi kaktoje implantuotos mikroschemos, atrakinančios vieną Bazelio banko saugyklą su aukso lydiniais. Su kitais į istoriją įėjusiais masonais – George‘u Washingtonu, Wolfgangu Amadeusu Mozartu, Simonu Bolivaru, Winstonu Churchilliu, Jurgiu Šauliu, Jonu Vileišiu, „lito tėvu“ Vladu Jurgučiu ir daugybe kitų – jį sieja nebent nematomi ryšiai: šios pasaulinės brolijos puoselėjamos vertybės ir masoniškoji pasaulėžiūra. Apie tai ir kitus dalykus kalbamės su vienos Lietuvos masonų ložės nariu, pageidavusiu likti nežinomu.

– Pradėkime nuo pasisveikinimo: ar tiesa, kad masonai vienas kitą atpažįsta iš sutartinio ženklo – prie sveikinantis ištiesto delno prispausto nykščio?

– Iš tiesų yra masoniškų būdų pasisveikinti, bet aš apie tai patylėsiu. Įveskite į youtube.com paieškos laukelį žodžius „masonic handshake“. Jums parodys daug įdomių siužetų. Pavyzdžiui, Juodkalnijos ministro pirmininko susitikimą su popiežiumi Benediktu XVI. Parodyta, kaip jie sveikinasi. Vaizdo medžiagos kūrėjų komentaras – tai masoniškas pasisveikinimas. Gana juokinga. Gali būti daugybė kitų priežasčių, dėl kurių žmonės spaudžia rankas vienaip, o ne kitaip. Rankų paspaudimai – nepatikimas dalykas. Jie greitai pasimiršta. Jeigu koks nors žmogus nori parodyti, jog yra masonas, jis gali paprasčiausiai įsisegti ženklelį su masonišku simboliu. Kiek mačiau, Lietuvos masonai tokius ženklelius nešioja ne vien ložėse.

Manau, kad įdomesnis klausimas yra ne tai, kaip masonai vieni kitus atpažįsta, o koks tikslas, pavyzdžiui, dalykinio susitikimo metu pasiųsti signalą, jog esi masonas? Mano požiūriu, nauda iš to gali būti tokia, kad pasikeis bendravimo stilius. Tačiau kitoks stilius nereiškia, kad pakis derybų turinys. Masonai bus mandagesni vieni su kitais, bet vargu ar atsisakys savo interesų.

– Kokios apie masonus sklandančios pasakaitės Jums kelia didžiausią šypseną ir didžiausią pasibaisėjimą?

– Niekas nekelia nei ypatingos pašaipos, nei pasibaisėjimo. Iš juokingų dalykų galėčiau paminėti vieną neseniai rodytą televizijos laidą, kurioje su pridengtu veidu ir pakeistu balsu kalbėjo neįvardyto masono gyvenimo draugė. Iš to, ką ji pasakojo, galėjau spėti, kad siužetas yra išgalvotas ir po virtualia kauke slepiasi aktorė. Nėra dūmų be ugnies – gali būti, kad žurnalistai yra bendravę su masono žmona ar partnere, bet ne viską suprato, todėl prifantazavo. Nežinant konteksto lengva prišnekėti nesąmonių. Nors pati laida masonų atžvilgiu buvo gana pozityvi. Apie žmonas ir drauges reikia pasakyti, kad masonams primygtinai rekomenduojama informuoti šeimą apie priklausymą ložei. Šeimos nariai kviečiami į kai kuriuos renginius ir nėra susaistyti jokiais tylėjimo įžadais.

– Šiemet sukako 235 metai nuo pirmosios Lietuvos teritorijoje masonų ložės „Memphis“ įsteigimo. Ar esama tiesioginių sąsajų tarp pirmųjų laisvųjų mūrininkų Lietuvoje ir dabartinės lietuviškų masonų kartos? Gal yra išsaugoti XVIII – XX a. Lietuvoje veikusių ložių pavadinimai, yra kokių nors išlikusių relikvijų, dokumentų, kurie saugomi ne archyvuose ar muziejų fonduose, o dabartinėse ložėse?

– Klausimas masonijos istorikams ir genealogijų žinovams. Reikėtų domėtis šiuolaikiniais masonais ir jų protėviais. Ložė „Memphis prie obelisko“ dabar atkurta Klaipėdoje. Galiu pasakyti, kad dabartiniai Lietuvos masonai veikia spartietiškomis sąlygomis. Relikvijos saugiausios muziejuose. Gal kas nors saugo privačiai, bet nesu apie tai girdėjęs.

– Per beveik 300 metų nuo laisvųjų mūrininkų judėjimo atsiradimo pasaulis labai pasikeitė. Apie jį šiandien žinome kur kas daugiau, nei galėjo įsivaizduoti mokslingiausi praeities masonai. Kaip šie pokyčiai atsiliepė šiuolaikinių masonų idėjoms ir darbams? Ar tebegarbinate Didįjį Visatos architektą? O gal jau pakeitėte jį Stephen Hawkingo
save kuriančiu kosmosu?

– Pradėsiu nuo paminėto masonijos amžiaus – 300 metų. Masonijos istorija, kaip ją dėsto masoniški šaltiniai, yra legendų rinkinys. Nustatyti, kas jose tikra, o kas pramanyta – istorikų užduotis. Patys masonai tai ir bando daryti. Beje, laisvieji mūrininkai savo pačių istoriją priima kaip alegoriją. Jie neįpareigoti tikėti tomis legendomis. Bent jau man didžiausią abejonę kelia oficialusis masonijos amžius – trys šimtmečiai. Kas yra masonai? Tai žmonės, susirenkantys į apeigas, kurių metu primenami tam tikri simboliai, pakartojami tam tikri teiginiai. Prisilietus prie tų dalykų sunku patikėti, kad tokią nugludintą, gilią, daugiabriaunę simbolių ir veiksmų sistemą sugalvojo keli džentelmenai, kurie rinkosi Londono smuklėje. Esu linkęs tikėti, kad masonai kilo iš tamplierių. Šie perteikė masonams labai seną pažiūrų sistemą. Yra legendų, kad tamplieriai savo pasaulėžiūrą perėmė iš islamo mistikų, bet tai tik viena iš versijų. Labiau tikėtina versija apie žydų mistikų įtaką.
Ar tebegarbinamas Didysis Visatos Architektas? Ritualų požiūriu laisvieji mūrininkai yra labai margas sąjūdis. Vadinamieji reguliarieji arba reguliniai masonai nėra ateistai – tai būtų tiksliausias jų apibūdinimas. Lietuvoje yra dabar jau kelios reguliariųjų masonų ložės, siejančios save su Anglijos Didžiąja lože. Yra ir nereguliariųjų masonų, su kuriais pirmieji nepalaiko jokių masoniškų ryšių. Aš pats priklausau reguliariai ložei. Didysis Visatos Architektas – tam tikras simbolis, parodantis jog reguliarieji masonai, kaip sakiau, nėra ateistai. Tačiau kiekvieno masono religija – jo privatus reikalas. Lietuvoje masoniškų apeigų metu ant stalo dedama Biblija. Jeigu apeigose dalyvauja masonai musulmonai, šalia padedamas Koranas. Didysis Architektas ar „save kuriantis Kosmosas“? Kadangi masonija nėra konfesija, tai kiekvienas tiki tuo, kuo sugeba.

– Manau, bent retsykiais lietuvišką spaudą skaitančius žmones būtų gana sunku įtikinti, kad dabartiniams Lietuvos masonams labiau rūpi dvasinė žmogaus raida, visuomenės gerovė, fizika ir metafizika, o ne kur kas žemiškesni dalykai: įtaka, ryšiai, valdžia, pinigai… Ar bandote paneigti tokią nuomonę, ir jei taip, kaip sekasi?

– Žvelgiant istoriškai, į masoniją įsiliedavo visuomenės elitas – pakankamai įtakingi žmonės, kuriems nebūdavo reikalo kurti apie save kažkokią ypatingą nuomonę. Yra tam tikra riba, už kurios viešieji ryšiai netenka prasmės.

2011 07 05
Straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/545277/10-klausimu-masonui

© Lietuvos laisvųjų mūrininkų Didžioji Ložė AF & AM. Visos teisės saugomos 2008 info@grandlodge.lt