Pages

Kas yra Mūrininkija? Laisvoji mūrininkija yra viena didžiausių ir seniausių brolijų pasaulyje, nesusijusių su religija ar politika. Per savo ritualus ir tradicijas ji moko savo brolius pažinti save. Brolija iš savo narių tikisi, kad jie laikysis aukščiausių moralės standartų ir jokiu būdu nenaudos savo narystės brolijoje asmeniniams tikslams siekti. Kas vyksta ložės darbo metu? Ložės darbuose gali dalyvauti tik brolijos nariai. Juose, kaip ir kiekvienoje organizacijoje, svarstomi einamieji organizaciniai klausimai: perskaitomi buvusių darbų protokolai, svarstoma ir balsuojama dėl naujų narių priėmimo, skaitomos metinės ataskaitos, dalinamasi naujienomis iš kitų ložių, sprendžiama dėl labdaringos veiklos.

LIETUVOS DIDŽIOSIOS LOŽĖS LAISVIESIEMS MŪRININKAMS 6024 gruodis Žmogaus ateitį lemia ne blogas likimas, o mes patys kuriame savo ateitį. Kiekvieną dieną, kiekvieną akimirką galime kurti ir perkurti savo buvimą ir gyvenimo kokybę. Mes turime tokią galią. Beatodairiškas sėkmės vaikymasis ir išsikeltų tikslų įgyvendinimas neatneš mums tvarios laimės. Sėkmė ir šlovė jos irgi nesuteiks. Galia ir pinigai nesuteikia laimės ir dvasinės ramybės, o išoriniai laimėjimai nesuteikia tikrojo džiaugsmo. Laimės šaltinis glūdi mūsų pačių prote ir širdyje, tai vidinis ramybės ir pasitenkinimo jausmas.

1717 - keturių Londono ložių iniciatyva įsteigiama pirmoji Didžioji – London’o ir Westminster’io – Ložė, šiandieninės Grand Lodge of England pirmtakė. 1727 – Didžioji Ložė įkūriama Airijoje. 1725 – Anglų emigrantai įsteigia pirmąją ložę Paryžiuje. 1730 – Šiaurės Amerikoje įsteigiama pirmoji ložė. 1731 – Benjamin’as Franklin’as, amerikiečių politikas ir mokslininkas, priimtas į ložę „Šventasis Jonas iš Jeruzalės“. 1731 – Anglijos pirkliai ir jūreiviai Sankt-Peterburge įsteigia pirmąją ložę Rusijoje. 1735 – Prahoje įsteigiama pirmoji ložė.

Kaip tapti laisvuoju mūrininku? Kandidatas turi būti ne jaunesnis nei 18 metų amžiaus vyras, tikėti Aukščiausio Visatos architekto egzistavimu, bei būti nepriekaištingos reputacijos. Jei kandidatas atitinka išvardintus minimalius reikalavimus, jis gali tikėtis būti priimamas į broliją, nepaisant jo luomo, rasės, religijos ar įsitikinimų. Jei apsisprendėte ir norėtumėte tapti laisvuoju mūrininku, kreipkitės į Lietuvos Didžiąją Ložę el. paštu grandsecretary@grandlodge.lt

Pateikiame pirmuosius penkis Lietuvos Senųjų laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžiosios Ložės Konstitucijos straipsnius. Lietuvos Senųjų laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžiosios Ložės KONSTITUCIJA 2002 m. balandžio 13 d. pataisyta 2003 m. gruodžio 18 d. VILNIUS PREAMBULĖ Suvokdami savo ryšį su viso pasaulio laisvąja mūrininkija, kurios pagrindai išdėstyti 1723 metų Senosiose prievolėse, vadovaudamiesi laisvės, humanizmo ir tolerancijos dvasia, o taip pat tęsdami 1781 metais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje įkurtos Didžiosios ložės tradiciją, 2002 metais Vilniuje priimame šią Lietuvos Senųjų laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Konstituciją.

Lietuvos Didžiosios Ložės Garbusis Didysis Meistras: grandmaster@grandlodge.lt Lietuvos Didžiosios Ložės Didysis Sekretorius: grandsecretary@grandlodge.lt

Stanisław Małachowski-Łempicki. Masonai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse 1776–1822. Istorija ir šaltiniai. Iš lenkų kalbos vertė Žilvinas Norkūnas. – Vilnius: Mintis, 2009. – 280 p. Ši knyga recenzuota tinklalapiuose „Bernardinai.lt“ ir „Balsas.lt“. Pateikiame Žyginto Būčio pratarmę Stanisławo Małachowskio-Łempickio veikalui. Stanisławo Małachowskio-Łempickio studija „Laisvoji mūrininkija buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse 1776–1822. Istorija ir šaltiniai“ lietuvių kalba publikuojama pirmą kartą. Tai istorikams puikiai pažįstamas, tačiau plačiajai visuomenei mažiau žinomas lenkų tyrinėtojo veikalas. Šią vieno žymiausių ir produktyviausių tarpukario Lenkijos laisvosios mūrininkijos tyrinėtojų knygą pirmąkart išleido Mokslo bičiulių draugija 1930 m.

Šiuo metu Lietuvos Didžiosios Ložės jurisdikcijoje veikia šios ložės: Ložė „Die Brückenbauer” Nr. 1 Hamburgo miesto Rytuose (garbės ložė) Ložė „Renaissance” Nr. 2 Vilniaus miesto Rytuose Ložė „Vilnius Orient” Nr. 3 Vilniaus miesto Rytuose Ložė „Uolusis Lietuvis” Nr. 4 Vilniaus miesto Rytuose Ložė „Šventas Jonas” Nr. 5 Kauno miesto Rytuose Ložė „Memfis prie obelisko“ Nr. 6 Klaipėdos miesto Rytuose Ložė „Adomas Mickevičius“ Nr. 8 Vilniaus miesto Rytuose Ložė „Po gintarine karūna“ Nr.

XVIII a. antra pusė – XXI a. pradžia XVIII a. antroje pusėje Europoje sparčiai plintant laisvosios mūrininkijos idėjoms ir pačiam judėjimui, atgarsio ir pripažinimo jos susilaukė ir Lietuvoje. Lietuviškoji aristokratija, aukščiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pareigūnai buvo glaudžiai susiję su Vakarų Europos kultūra, sėmėsi iš jos idėjų, siuntė savo vaikus mokytis į Vakarų Europos universitetus. Lenkijos ir Lietuvos Abiejų tautų Respublikai vadovavusi diduomenė, Karaliaus ir Didžiojo Kunigaikščio dvaras greit perimdavo ne tik mokslo ir meno naujausias idėjas, bet ir visuomeninių judėjimų madas iš Vakarų.

Ložės „Memfis prie Obelisko“ Klaipėdoje istorija Atsigręžiant į nueitą istorijos kelią, į jo pradžią XVIII amžiuje, kuomet pradėjusios plisti humanizmo, laisvės, lygybės, broliškumo, žmonių lygybės prieš įstatymą idėjos, priešinimosi tironijai minčių grūdeliai rado dėkingą dirvą bei supratingus vyrus ir laisvame tuomečiame Memelio - Klaipėdos mieste, šiandien džiugu prisiminti, jog 1776-ųjų metų vasario 23 dieną buvo įkurta šiandieninės ložės “Memfis prie Obelisko” pradininkė, Karaliaučiaus ložės „Po trimis karūnomis" (vok. Zu den Drei Kronen) delegacinė laisvųjų mūrininkų ložė, po penketos metų pakeistusi statusą ir tapusi savarankiška Karaliaučiaus ložės „Po trimis karūnomis" dukterine lože, oficialiai pavadinta Švento Jono lože “Memphis” ( St.